BENEDIKTAS XVI

„Paðaukti leisti suspindëti tiesos þodþiui“ (Apaðtaliðkasis laiðkas Porta fidei, 6)

Þinia 2012 m. Pasaulinës misijø dienos proga

Brangûs broliai ir seserys!

Pasaulinë misijø diena ðiais metais kupina ypatingos prasmës. Vatikano II Susirinkimo pradþios 50-osios metinës, Tikëjimo metø atidarymas ir Vyskupø sinodas naujosios evangelizacijos tema sustiprina Baþnyèios troðkimà dràsiau ir karðèiau ásipareigoti missio ad gentes, kad Evangelija pasiektø þemës pakraðèius.

Visuotinis Vatikano II Susirinkimas, kuriame dalyvavo katalikø vyskupai ið visø þemës kampeliø, buvo spindintis Baþnyèios visuotinumo þenklas, nes pirmà kartà susirinko tiek daug Susirinkimo tëvø ið Azijos, Afrikos, Lotynø Amerikos ir Okeanijos. Vyskupai misionieriai ir ið vietiniø gyventojø kilæ vyskupai, tarp nekrikðèioniø iðsibarsèiusiø bendruomeniø ganytojai, leido iðvysti visuose þemynuose esanèios Baþnyèios vaizdà ir aiðkino sudëtingà tuometinio vadinamojo „Treèiojo pasaulio“ tikrovæ. Kaip jaunø ir kylanèiø Baþnyèiø, kupinø aistros skleisti Dievo karalystæ, ganytojai jie savo turtinga patirtimi daug prisidëjo prie evangelizacijos ad gentes neatidëliotinos bûtinybës pakartotino patvirtinimo ir Baþnyèios misijinës prigimties atsiradimo ekleziologijos centre.

Misijinë ekleziologija

Ši vizija neprarado reikðmës ir ðiandien, prieðingai, buvo vaisingai apmàstyta teologijos bei pastoracijos lygmeniu ir sykiu neatidëliotinai siûlosi ið naujo, nes Kristaus nepaþástanèiøjø padaugëjo: „Þmoniø, laukianèiø Kristaus, vis dar be galo daug,“ – enciklikoje Redemptoris missio apie misijinës uþduoties nuolatiná galiojimà raðë palaimintasis Jonas Paulius II ir pridûrë: „Negalime ramiai gyventi matydami milijonus savo broliø ir seserø, iðpirktø Kristaus krauju, bet nieko nenutuokianèiø apie Dievo meilæ“ (86). Paskelbdamas Tikëjimo metus, að irgi raðiau: „Šiandien, kaip ir tada, jis (Kristus) siunèia mus á pasaulio kelius visoms þemës tautoms skelbti jo Evangelijos“ (Apaðtaliðkasis laiðkas Porta fidei, 7). Tas skelbimas, kaip teigia Dievo tarnas Pauliaus VI apaðtaliðkajame paraginime Evangelii nuntiandi, „Baþnyèiai nëra pasirinkimo dalykas. Tai pareiga, pavesta jai Vieðpaties Jëzaus ásakymu, kad þmonës galëtø tikëti ir bûti iðgelbëti. Ši Naujiena ið tiesø yra bûtina. Ji nepakartojama. Ji niekuo nepakeièiama“ (5). Vadinasi, turime susigràþinti apaðtalavimo polëká, bûdingà pirmosioms krikðèioniø bendruomenëms, kurios, nors nedidelës ir neginamos, gebëjo savo skelbimu ir liudijimu paskleisti Evangelijà po visà anuomet þinomà pasaulá.

Todël nestebëtina, kad Vatikano II Susirinkimas ir vëlesnis Baþnyèios magisteriumas ypaè pabrëþia Kristaus mokiniams patikëtà ir visai Dievo tautai – vyskupams, kunigams, diakonams, vienuoliams ir pasaulieèiams – privalomà uþduotá skelbti Evangelijà. Rûpintis Evangelijos skelbimu visame pasaulyje turi pirmiausia vyskupai, tiesiogiai atsakingi uþ pasaulio evangelizacijà, tiek kaip vyskupø kolegijos nariai, tiek kaip daliniø Baþnyèiø ganytojai. Juk vyskupas yra gavæs „ðventimus ne tik vyskupijos, bet ir viso pasaulio iðganymo labui“ (Jonas Paulius II. Enciklika Redemptoris missio, 63); jis yra „tikëjimo ðauklys, atvedantis Kristui naujus mokinius“ (plg. Ad gentes, 20) bei „atskleidþia Dievo tautos misijinæ dvasià ir uolumà ir tarsi paverèia visà vyskupijà misioniere“ (ten pat, 38).

Evangelizacijos pirmenybiðkumas

Todël uþduotis skelbti Evangelijà ganytojui neapsiriboja dëmesiu jo pastoraciniam rûpesèiui patikëtajai Dievo tautos daliai ir keliø kunigø ar pasaulieèiø iðsiuntimu kaip fidei donum. Jam privalu aprëpti visà dalinës Baþnyèios veiklà, visas jos sritis, vienu þodþiu, visà jos bûtá ir darbà. Vatikano II Susirinkimas nedviprasmiðkai tai nurodë, o Magisteriumas pabrëþtinai patvirtino. Tai reikalauja gyvensenas, pastoracinius planus ir vyskupijos organizacines struktûras nuolat derinti su ðiuo pamatiniu buvimo Baþnyèia matmeniu, ypaè mûsø be paliovos kintanèiame pasaulyje. Tas pat galioja paðvæstojo gyvenimo institutams ir apaðtaliðkojo gyvenimo draugijoms bei baþnytiniams sàjûdþiams: Baþnyèios didelës mozaikos visos dalys turi jaustis uþkalbintos Vieðpaties uþduoties skleisti Evangelijà, kad Kristus bûtø skelbiamas visur. Mes, ganytojai, vienuoliai ir visi tikintys á Kristø, turime sekti pavyzdþiu ðv. Pauliaus, kuris, bûdamas „Kristaus Jëzaus kalinys dël jûsø – pagoniø“ (Ef 3, 1), dirbo, kentëjo ir kovojo, kad Evangelija pasiektø pagonis (plg. Kol 1, 24–29), ir negailëdamas jëgø, laiko ir priemoniø stengësi padaryti Kristaus þinià þinomà.

Ir ðiandien misija ad gentes turi bûti bet kurios baþnytinës veiklos nuolatinis horizontas, paradigma, – nes paèios Baþnyèios tapatybæ sudaro tikëjimas slëpiniu Dievo, apsireiðkusio Kristuje, kad atneðtø mums iðganymà, – ir uþduotis liudyti ir skelbti Vieðpatá pasauliui, kol jis sugráð. Kaip ðv. Paulius turime artintis prie toli esanèiøjø, tø, kurie dar nepaþásta Kristaus ir nëra patyræ Dievo tëvystës, suvokdami, kad misijinis „bendradarbiavimas ðiandien pleèiasi ágydamas naujø formø, susijusiø ne tik su ekonomine parama, bet ir su tiesioginiu dalyvavimu evangelizacijoje“ (plg. Jonas Paulius II. Enciklika Redemptoris missio, 82). Tikëjimo metø ðventimas ir Vyskupø sinodas naujosios evangelizacijos tema bus palankios progos misijiniam bendradarbiavimui suteikti naujø impulsø, pirmiausia ðio antrojo matmens lygmeniu.

Tikëjimas ir skelbimas

Karðtas troðkimas skelbti Kristø akina mus þvelgti á istorijà, kad paþintume problemas, lûkesèius ir viltis þmonijos, kurià Kristus turi iðgydyti, nuskaistinti ir pripildyti savo buvimo. Juk jo þinia visada aktuali, ásiskverbia á paèià istorijos ðirdá ir geba atsakyti á giliausius kiekvieno þmogaus klausimus. Dël to visiems Baþnyèios nariams privalu suvokti, kad „neaprëpiami baþnytinës misijos horizontai ir sudëtinga dabarties situacija nûdien reikalauja naujø bûdø, kaip veiksmingai perteikti Dievo þodá“ (Benediktas XVI. Apaðtaliðkasis paraginimas Verbum Domini, 97). Tai pirmuèiausia reikalauja individo ir bendruomenës pritarimo tikëjimu Jëzaus Kristaus Evangelijai, „ypaè dideliø permainø valandà, kurià kaip tik dabar iðgyvena þmonija“ (Apaðtaliðkasis laiðkas Porta fidei, 8).

Evangelizacijos polëkiui ðiandien kliudo tikëjimo krizë – ne tik Vakarø pasaulio, bet ir didelës dalies þmonijos, kuri vis dëlto alksta ir trokðta Dievo. Ji kviestina ir vestina prie gyvybës duonos ir gyvojo vandens, lygiai kaip samarietë, atëjusi prie Jokûbo ðulinio ir kalbëjusi su Kristumi. Pasak evangelisto Jono, tos moters iðgyvenimas ypaè reikðmingas (plg. Jn 4, 1–30): ji sutinka Jëzø, kuris jos papraðo paduoti atsigerti, bet paskui prakalba apie gyvàjá vandená, galintá visam laikui numalðinti troðkulá. Ið pradþiø moteris nesupranta, neatsiplëðia nuo materialaus lygmens, taèiau pamaþu ji Vieðpaties nukreipiama á tikëjimo kelià, ir ji atpaþásta, kad jis yra Mesijas. Šventasis Augustinas apie tai sako: „Kà dar (ta moteris) galëjo padaryti priëmusi Vieðpatá Kristø á savo ðirdá, jei ne palikti àsotá ir greitai nubëgti paskelbti dþiugios þinios“ (Sermo 15, 30).

Susitikimas su Kristumi kaip gyvuoju asmeniu, numalðinanèiu ðirdies troðkulá, neiðvengiamai paþadina norà pasidalyti dþiaugsmu dël jo artumo su kitais ir paskelbti apie já, kad visi galëtø patirtá tà dþiaugsmà. Norint skatinti senà krikðèioniðkàjà tradicijà turinèiø bendruomeniø ir ðaliø, netenkanèiø ryðio su Dievu, naujàjà evangelizacijà, kad jos ið naujo atrastø tikëjimo dþiaugsmà, bûtina atnaujinti karðtà uþsidegimà perteikti tikëjimà. Rûpinimasis evangelizacija niekada neturi bûti baþnytinës veiklos ir krikðèionio asmeninio gyvenimo paribyje, bet privalo aiðkiai tai þenklinti suvokiant save kaip Evangelijos adresatà ir kartu misionieriø. Skelbimo ðerdis visada lieka ta pati: dël pasaulio iðganymo mirusio ir prisikëlusio Kristaus kerigma, kerigma absoliuèios ir tobulos Dievo meilës kiekvienam þmogui, jos virðûnë yra atsiuntimas amþino viengimio Sûnaus, Vieðpaties Jëzaus Kristaus, kuris nepasigëdijo prisiimti mûsø varganos þmogiðkosios prigimties, bet jà mylëjo ir ið nuodëmës bei mirties atpirko save paaukodamas ant kryþiaus.

Tikëjimas á Dievà, tikëjimas ðiuo Kristuje ágyvendintu meilës planu yra pirmiausia dovana ir slëpinys, já turim priimti á ðirdá bei gyvenimà ir uþ já nuolatos Vieðpaèiui dëkoti. Taèiau tikëjimas yra dovana, duodama mums tam, kad ja dalytumës, tai talentas, gautas, kad duotø vaisiø, ðviesa, negalinti likti paslëpta, bet turinti apðviesti visà namà. Tai – svarbiausia mûsø gyvenime gauta dovana, kurios nevalia pasilaikyti vien sau.

Skelbimas tampa artimo meile

„Vargas man, jei neskelbèiau Evangelijos!“ – sakë apaðtalas Paulius (1 Kor 9, 16). Šie þodþiai galingai aidi kiekvienam krikðèioniui ir kiekvienai krikðèioniø bendruomenei visuose þemynuose. Ir Baþnyèiai misijø srityse, daþniausiai jaunai ir neseniai ásteigtai, misionieriðkumas tapo esminiu matmeniu, net jei ir jai paèiai dar reikia misionieriø. Daugybë kunigø ir vienuoliø ið viso pasaulio, gausybë pasaulieèiø ir net iðtisos ðeimos palieka savo tëvynæ, vietinæ bendruomenë ir leidþiasi á kitas dalines Baþnyèias liudyti ir skelbti Kristaus vardo, kuriame þmonës atranda iðganymà. Tai vietiniø Baþnyèiø tvirtos bendrystës, dalijimosi ir meilës apraiðka, kad visi þmonës galëtø girdëti ar ið naujo iðgirsti iðganingà þinià ir priimti sakramentus, tikrojo gyvenimo ðaltiná.

Šiame iðkilios tikëjimo, virstanèio meile, apraiðkos kontekste norëèiau paminëti Popieþiðkàjà misijø draugijà ir jai padëkoti. Jos veikimu Evangelijos skelbimas taip pat virsta pagalba artimui, teisingumu didþiausiems vargðams, ðvietimo galimybe tolimiausiuose kaimuose, medicinos pagalba nuoðaliausiose vietovëse, iðlaisvinimu ið vargo ir skurdo, iðstumtøjø reabilitacija, vystymosi pagalba tautoms, etninio susiskaldymo áveikimu, pagarba gyvybei visose jos stadijose.

Brangûs broliai ir seserys, praðau Šventosios Dvasios iðliejimo ant evangelizacijos ad gentes darbo ir pirmiausia ant jos darbininkø, kad Dievo malonë tvirèiau þengtø pasaulio istorijoje. Kartu su palaimintuoju Johnu Henry Newmanu meldþiu: „Vieðpatie, lydëk mûsø misionierius á evangelizuotinus kraðtus, ádëk jiems á lûpas tinkamus þodþius ir padaryk jø pastangas vaisingas.“ Mergelë Marija, Baþnyèios Motina ir evangelizacijos Þvaigþdë, telydi visus Evangelijos misionierius.

Vatikanas, 2012 m. sausio 6-oji, Vieðpaties Apsireiðkimo iðkilmë

BENEDICTUS PP XVI
________________________

 © Vertimas „Baþnyèios þiniø“, 2012